Y. N. Harari „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“

Spread the love

Mokslo populiarinimo literatūra atrodo išgyvenanti pakilimą. Ypač sėkmingos knygos, apžvelgiančios mūsų planetos praeitį, tačiau dažnai ne tik istoriniu, bet biologiniu, sociologiniu ir kitais aspektais. „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“, „Ginklai, mikrobai ir plienas“ bei „Pasaulio istorija išsinešti“ yra tik keli pavyzdžiai tokių knygų, bandančių per kelis šimtus puslapių nupasakoti tūkstančių ar net milijonų metų istoriją. Ši literatūra skirta plačiajai auditorijai ir turėtų būti įkandama ne tik mokslininkams ar tiksliųjų mokslų studentams, bet taip pat filologams ir barmenams, menininkams ir šaltkalviams. Toks šių knygų populiarumas greičiausiai susijęs su vis dažniau diskutuojamomis ekologinės problemomis. Žmonėms kyla klausimas – kas bus toliau? Y. N. Hararis į šį klausimu atsako kitu – o kas buvo iki šiol? – ir tiesia savo knygą.

Autorius ir jo knyga

Y. N. Hararis – Izraelio profesorius, istorikas, dėstantis Jeruzalės hebrajų universitete. „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ – ne pirmoji jo knyga, bet pirmasis bestseleris. Darbas pirmą kartą buvo publikuotas 2011 m. Izraely, 2014 m. jau buvo išverstas į anglų kalbą, o 2019 m. egzistuoja jau beveik 50-ia kalbų. Populiarumas neginčytinas. Tačiau vertė – kitas klausimas.

Glausta žmonijos istorija pradedama nuo seniausiųjų amžių, kai žmogus dar net nebuvo žmogus ir kai žemės paviršiumi vaikščiojo ne viena, o šešios homo rūšys. Y. N. Hararis toliau juda per eras ir tūkstantmečius, žvelgia į mūsų rūšies iškilimą, šiek tiek panagrinėja alternatyviosios istorijos galimybes – pavyzdžiui, kas būtų, jei su mumis lig šiolei gyventų neandertaliečiai?

Autorius daug dėmesio skiria keturioms revoliucijoms – kognityvinei, žemės ūkio, globalizacijos ir mokslo. Jis lygina su revoliucijomis besikeičiančius gyvenimo būdus, vertybes ir mąstymą. Y. N. Hararis pateikia keletą įdomių hipotezių: pavyzdžiui, kad žemės ūkio revoliucijos metu ne žmogus prisijaukino kvietį, o kvietys žmogų, šitaip save išplatindamas po visą pasaulį. Veikalą autorius baigia apmąstydamas dabartinius laikus, jų problemas ir tikėtiną žmonijos ateitį.

Kaip daugiau ar mažiau mokslinė knyga, „Sapiens“ yra parašyta nepaprastai lengvu stiliumi. Autorius dažnai kreipiasi į skaitytoją, vartoja retorinius klausimus, šauktukus, kartais ir pajuokauja. Net pačios sudėtingiausios hipotezės pateikiamos suprantamai ir dažniausiai puslapio skaityti antrąkart neprireiks. Veikalas neprimena vadovėlio – atrodo, lyg klausytum kalbant patį Y. N. Hararį, entuziastingai pasakojantį apie mėgstamą dalyką. Taigi, šios knygos stilius yra tikrai pagirtinas.

Žiupsnelis kritikos

Deja, buvo užkliuvęs knygos vertimas. Į rankas man papuolė lietuviška versija, versta iš anglų kalbos. O juk angliškasis variantas irgi verstas iš hebrajų kalbos… taigi, skaičiau vertinio vertinį (baisu!). Graudžiai prajuokino vieno skyriaus pavadinimas – „Skeletai sieninėje spintoje“. Išmanantys anglų kalbą greičiausiai atpažins, kad tai yra populiarus angliškas posakis „skeletons in the closet“ (taip, verčiant pažodžiui, „skeletai sieninėje spintoje“), kuris reiškia gėdingą, kruopščiai slepiamą paslaptį. Žinoma, tame skyriuje ir buvo kalbama būtent apie paslaptis, o ne apie tikrus skeletus, ir liūdna, kai profesionalus vertėjas negali atpažinti ir išversti frazeologizmo. Tačiau skaitant toliau vertimas lyg ir nebekliuvo, spaudos klaidų irgi neradau. Bet jei tik galite, skaitykite šią knygą angliškai – vertinio vertinys gali būti nutolęs nuo originalo ir daug ką praradęs. Dar geriau būtų skaityti hebrajiškai, tačiau greičiausiai nedaugelis mūsų moka šią egzotišką kalbą.

Kalbant apie knygos vertę, nedrįsčiau teigti, kad kūrinys ir visos įdomiosios autoriaus hipotezės tikrai teisingos ir vertingos. Ne kartą žavėjausi Y. N. Harario mintimis, bet, besiiriant link veikalo galo, kartais man jos imdavo kliūti. Kai kuriose vietose autorius atrodo pernelyg šališkas, iškeliantis mėgstamus dalykus ir nužeminantis nemėgstamus. Argi taip turi elgtis mokslininkas? Ir nors šis veikalas tikrai populiarus tarp skaitytojų (patrauklus autoriaus stilius?), kritikos jis susilaukė nemažai. Kiti mokslininkai Y. N. Hararį dažnai kaltina per mažai remiantis įrodymais ir studijomis arba per mažu tam tikrų sferų supratimu. Antropologai kritikavo jo aiškinimus apie kultūrą, religijotyrininkai aiškinimus apie religiją ir t. t…. Kyla klausimas, ar Y. N. Hararis nebandė arpėpti per daug.

Apibendrinant

Perskaičiusi šią knygą tikrai sužinojau daug naujų dalykų. Y. N. Hararis atveria naujus žvilgsnius į įprastus reiškinius ir kartais norisi griebtis už galvos: juk taip logiška, kaip aš nepagalvojau! Kūrinį skaityti lengva ir smagu; skirtas kiekvienam, norinčiam geriau suprasti žmoniją ir žmonių pasaulį. Visgi patarčiau nesileisti suviliojamiems įtaigaus autoriaus stiliaus ir išlikti skeptiškiems. Kaip sakė pats Y. N. Hararis: „Nepriimkite nieko už gryną pinigą, net jeigu visi kiti tuo tiki.“*

*“Nothing should be taken for granted, even if everybody believes it” (Y. N. Harari)

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian