Mergina su perlo auskaru

Spread the love

Pora žvilgančių it lazdyno riešutas akių, pravertos lūpos, meistriškai ant veido sugulę šešėliai ir, žinoma, perlo auskaras – tai Johaneso Vermejerio „Mergina su perlo auskaru“. Pavaizduota mergina iš tikrųjų neegzistuoja – galbūt dailininkui kažkas dėl bendro vaizdo ir pozavo, tačiau tai yra ne portretas, o tronie – olandiškas terminas, reiškiantis sukurtą personažą, norint perteikti tam tikrus bruožus ar tam tikrą žmonių tipą. Tad mergina su perlo auskaru yra viso labo fikcinis personažas, skirtas perteikti egzotišką veido išraišką ir paties dailininko rankos meistriškumą. Nepaisant to, rašytoja Tracy Chevalier suteikia šiai merginai gyvybę ir pavadina ją Grėte.

Istorija prasideda 1664 metais Delfte, Olandijoje, kai šešiolikmetė Grėtė įdarbinama Vermejerių kambarine. Jai skirta kone svarbiausia užduotis visoje rezidencijoje – tvarkyti dailininko studiją visiškai nepakeičiant daiktų pozicijos. Šitaip Grėtė yra viena iš vos kelių „išrinktųjų“, galinčių stebėti Vermejerio kūrybos procesą – net jo žmonai Katarinai įžengti į studiją yra griežtai draudžiama. Ilgainiui kambarinė ir dailininkas sukuria ypatingą ryšį, iš kurio galiausiai ir gimsta šedevras.

Nepasakyčiau, kad tas ryšys buvo meilė, – labai sunku tą jausmą išreikšti žodžiais, bet man tai panašu į visišką atsidavimą, į tikrą agapę. Grėtės akyse Vermejeris vos ne šventasis – prie jo reikia ir atsargiai kalbėti, ir neužsižiūrėti neprašytai, ir besąlygiškai atlikti tai, ko paprašyta. Vermejerio jausmai Grėtei ūkanoti – bent jau taip iš pradžių gali pasirodyti skaitytojui, tačiau tam tikri veiksmai, gestai bei žodeliai aiškiai parodo, kad dailininkas rėžia sparną aplink kambarinę, galbūt paslapčia laiko ją savo mūza.

Knyga labai informatyvi, bet ir lengva, nes kartu atstoja ir dailininko biografiją, meilės (?) istoriją bei lengvą istorinį romaną. Galima sužinoti įvairiausių dalykų: nuo dažų gamybos proceso, Vermejerio stilistikos, asmeninio gyvenimo, nusidėjėlių turtuolių iki Olandijos aukso amžiaus subtilybių bei žemesniosios klasės vargų. Kai žiemos pradžioje nusipirkau šią knygą „blusturgyje“, man belaukiant autobuso viena moteriškė pasakė, kad išsirinkau labai mielą knygą. Neįprastas žodis apibūdinti knygai, tačiau dabar visiškai suprantu, ką ji turėjo omeny.

Galima sakyti, atradau tikrą perliuką.

 

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian